Meniskų degeneracija
Meniskų anatomija
Turinys
Kelio sąnario meniskai yra pusapvalės C formos, sudaryti iš pluoštinės fibro-kremzlės struktūros, kelio sąnaryje stipria fibrozine jungtimi tvirtinasi prie blauzdikaulio ir šlaunikaulio – taip amortizuoja kelio sąnariui tenkančius atraminius krūvius ir yra būtini sąnario stabilumui, smūgių sugėrimui, kontaktinių jėgų sąnaryje tolygiam paskirstymui, sąnario kremzlės sutepimui ir taip vadinamai propriorecepcijai.
Meniskų fiziologija
Vanduo meniskų audinyje sudaro 70–75% normalaus menisko audinio., o sausą meniskų svoris sudarytas iš 60% -70% kolageno, 8% -13% – ne kolageno baltymų (elastinas) ir 1% audinio sudaro proteoglikanai. Didžioji dalis kolageno yra 1 tipo (90%), likusią kolageno dalį sudaro II, III, V ir VI tipai. Kolageno skaidulos menisko audinyje orientuotos taip, kad kuo tvirčiau atremtų meniskams tenkantį įvairių krypčių atraminį krūvį, o meniskų paviršius padengtas kita kryptimi orientuotu kolageno pluošto tinklu, tarsi tinklinė matrica tam, kad padėtų tolygiai paskirstyti šlyties jėgas.
Meniskų ląstelės
Meniskų audinį daugiausia sudaro taip vadinami fibrochondrocitai, kurie gamina kolageną ir visą menisko audinį, taip vadinamą – ekstraląstelinę matricą. Prie kapsulės, išilgai esančių kraujagyslių zonos ląstelės menisko audinyje labai panašios į sąnario kremzlę sudarančias ląsteles – chondrocitus, o toliau nuo kapsulės menisko ląstelės yra labiau panašesnės į jungiamojo audinio ląsteles – fibroblastus. Krauju meniskai aprūpinami iš kraujagyslių tinklo esančio šalia kapsulės – o kuo toliau nuo kapsulės, tuo mažesnis kraujagyslių tinklas. Įdomu tai, kad meniskai turi savo vidinį nervinį tinklą, sugebantį reaguoti į spaudimo ir kitus dirgiklius, šis tinklas gausiausias kraštuose, šalia kraujagyslių tinklo, taip pat priekiniuose bei užpakaliniuose meniskų raguose. Kelio sąnario lenkimo ištiesimo metu (pvz., pritūpimų metu) nerviniai impulsai gaunami iš laisvų nervų galūnėlių, esančių priekiniuose ir užpakaliniuose meniskų raguose.
Meniskų degeneracija
Per kelio sąnarį, apatinėms žmogaus galūnėms tenka labai dideli atramos, spaudimo, sukimo, tempimo bei slydimo jėgos, kiekvieno žmogaus kraujagyslių ir nervų tinklas yra skirtingi, ir jeigu aprūpinimas krauju nebesugeba aprūpinti menisko ląstelių ir audinio deguonimi bei maistinėmis medžiagomis, sumažėja meniskų audinio stiprumas ir atsparumas krūviams, meniskų audinys degeneruoja, atsiranda įvairūs menisko audinio pažeidimai – įplyšimai, plyšimai, kurie palaipsniui didėja ir gali sukelti su kelio sąnarių susijusius simptomus – skausmą, tinimą, traškėjimą, strigimus. Dėl anatomijos ir fiziologijos specifikos dažniausiai pažeidžiami užpakalinės ir vidurinės meniskų dalys.
Ar meniskų degeneracija grįžtama?
Prasidėjus meniskų degeneracijai, sustabdyti ją yra labai sunku, nes ji priklauso nuo labai daug faktorių:
· Individualios kraujotakos menisko audinyje
· Bendros žmogaus anatomijos
· Kojos atraminės ašies ir kelio sąnariui tenkančių jėgų pasiskirstymo
· Fizinio aktyvumo
· Gretutinių ligų
· Kitų labai aiškiai nežinomų priežasčių.
Pati menisko degeneracija simptomų nesukelia – simptomai atsiranda tiktai įvykus degeneruoto menisko plyšimui – ir tai ne visi menisko plyšimai sukelia simptomus, tai priklauso nuo to, kurioje vietoje ir kokios formos bei dydžio menisko plyšimas yra. Jeigu jau atsirado simptomai, reiškia meniskas jau yra kažkiek pažeistas ir žmogus jau jaučia su tuo susijusį diskomfortą kelio sąnaryje.
Prasidėjus meniskų degeneracijai, sustabdyti ją yra labai sunku, nes ji priklauso nuo labai daug faktorių:
· Individualios kraujotakos menisko audinyje
· Bendros žmogaus anatomijos
· Kojos atraminės ašies ir kelio sąnariui tenkančių jėgų pasiskirstymo
· Fizinio aktyvumo
· Gretutinių ligų
· Kitų labai aiškiai nežinomų priežasčių.
Pati menisko degeneracija simptomų nesukelia – simptomai atsiranda tiktai įvykus degeneruoto menisko plyšimui – ir tai ne visi menisko plyšimai sukelia simptomus, tai priklauso nuo to, kurioje vietoje ir kokios formos bei dydžio menisko plyšimas yra. Jeigu jau atsirado simptomai, reiškia meniskas jau yra kažkiek pažeistas ir žmogus jau jaučia su tuo susijusį diskomfortą kelio sąnaryje.
Kaip nustatyti degeneruoto menisko plyšimą?
Būtina įvertinti žmogaus specifinius meniskų plyšimo testus, kartu įvertinti menisko audinį echoskopinio, rentgeno ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų metu. Taip nustatomas menisko degeneracijos laipsnis, pažeidimo vieta, dydis ir forma bei parenkamas atitinkamas gydymo planas.
Meniskų plyšimo tipai
Degeneruoti meniskai gali plyšti daug lengviau, nei sveiki ir nedegeneruoti – meniskus veikiančios jėgos viršija jų atsparumo jėgas, menisko audinys įplyšta.
Meniskų plyšimo vieta ir forma
- Vertikalūs,
- Išilginiai,
- Įstriži,
- skersiniai (radialiniai),
- horizontalūs,
- liežuvėlio,
- menisko šaknies,
- kibiro rankenos tipo
- kompleksiniai,
- kraujagyslinėje (raudonoje) zonoje,
- pereinamoje zonoje (raudonoje-baltoje)
- ne kraujagyslinėje (baltoje) zonoje.
Nuo to kokio tipo plyšimai priklauso ir gydymas ir sugijimo tikimybė. Degeneraciniai meniskų plyšimai paprastai turi sudėtingesnį plyšimo tipą ir dažniausiai įvyksta užpakaliniame rage ir menisko kūno viduryje, kartu su degeneraciniais meniskų plyšimais dažniausiai randami ir sąnario kremzlės pažeidimai ir tai dar labiau apsunkina teisingo gydymo plano pasirinkimą. Taigi, žmonės, kuriems nustatyti kompleksiniai degeneruotų meniskų plyšimai, dažniausiai jau yra nustatomi ir III ar IV tipo kremzlės pažeidimai, taip vadinamos chondromaliacijos arba net ir artrozė. Todėl gydyti reikia jau ne tik degeneruotų meniskų sukeltus simptomus, bet ir su kremzlės pažeidimu susijusius simptomus ir labai sunku suprasti ar pirma atsirado meniskų degeneracija su plyšimu ar kremzlės pažeidimas ir tada menisko degeneracija ir plyšimas. Tačiau labai svarbu tai suprasti tam, kad parinkti teisingą gydymo planą, kitaip gydymas bus nesėkmingas.
Kokie degeneruoto menisko plyšimo simptomai?
Degeneracinė menisko plyšimas paprastai pasireiškia kaip kelio sąnario skausmas, dažnai kartu su mechaniniais strigimo, tinimo, sustingimo ir judesių apribojimo simptomais. Dažniausiai pacientai nenurodo kažkokio reikšmingo trauminio kelio sąnario įvykio. Dėl šių priežasčių sumažėja žmogaus fizinis aktyvumas ir gebėjimas sportuoti bei ištverti sunkesnius fizinius krūvius.
Kaip gydyti menisko degeneraciją?
Degeneracinių meniskų plyšimų sugijimo tikimybė labai nedidelė, todėl jiems įvykus anksčiau ar vėliau teks kažką daryti.
Neoperacinis degeneracinio menisko plyšimo gydymas
Kadangi tai bėra ūmi trauminė būklė, visada reikia išbandyti neoperacinius degeneracinio menisko plyšimo gydymo būdus, pagrindiniai iš jų yra:
- kažkurį laiką gali tekti pavartoti priešuždegiminius ir nuskausminančius vaistus tam, kad būtų galima pritaikyti specializuotą kineziterapiją ir reabilitaciją, kurie palengvins skausmą ir pagerins mechaninius kelio simptomus,
- kelio sąnario judesių amplitudės ir elastingumo didinimas,
- tuo pačiu didinti klubo sąnarių mobilumą,
- šlaunies lenkiamųjų raumenų elastiškumą,
- kelio propriorecepcijos gerinimas,
- Įvairios gydytojų reabilitologų skiriamos fizioterapinės procedūros,
- Laikini sunkaus fizinio krūvio apribojimai.
Jei taikant šiuos metodus per 8-12 savaičių kelio sąnario skausmas dingsta ir žmogus grįžta į buvusius fizinio aktyvumo lygius, operacijos tikrai nereikia. Tačiau, jei simptomai išlieka – tenka apsvarstyti kelio sąnario artroskopijos būtinumą.
Operacinis degeneracinio menisko plyšimo gydymas
Pacientams, kuriems neoperacinio gydymo metodai nepadėjo atliekama nedidelė ir labai minimalios invazijos artroskopinė procedūra, kurios metu įvertinamas degeneruoto menisko pažeidimas ir atliekama arba dalinis pažeisto audinio pašalinimas arba jo susiuvimas.
Artroskopinis degeneracinio menisko plyšimo dalies pašalinimas
Artroskopinis degeneracinio menisko plyšimo dalies pašalinimas atliekamas tada, kai degeneracinio menisko audinys yra taip pažeistas, kad jo susiūti nebeįmanoma. Paprastai pašalinama tiktai nedidelė degeneruoto menisko dalis, o didžioji dalis lieka, bei sėkmingai atlieka visas savo funkcijas, ir žmogus po tokios operacijos gali sėkmingai sportuoti. Tačiau, kadangi kartu su degeneruotu menisku dažnai būna ir kremzlės pažeidimai, tai jie irgi turi būti gydomi tos pačios artroskopinės operacijos metu, o po tokios artroskopinės procedūros taikomas reabilitacinis gydymas. Reikia pabrėžti, kad ir artroskopinė operacija nėra garantija, kad kelio sąnario ir meniskų degeneracija neprogresuos, todėl verta pagalvoti apie tokių pažeidimų prevenciją ir išsiaiškinti kodėl taip įvyko kiekvienu konkrečiu atveju. Yra duomenų, kad ilgalaikiai chirurginio gydymo rezultatai yra labai panašūs su nechirurginio gydymo rezultatais, todėl degeneruoto menisko plyšimų ir neskubama gydyti chirurginiu būdu.
Artroskopinis degeneracinio menisko plyšimo dalies susiuvimas
Artroskopinės procedūros metu įvertinus degeneruoto menisko plyšimo tipą nusprendžiama ar pažeistą menisko dalį pašalinti ar ją susiūti. Esant nors mažiausiai tikimybei degeneruotam meniskui prigyti, atliekamas jo susiuvimas. Tokiu atveju apsaugomas kelio sąnarys nuo priešlaikio susidėvėjimo ir apsaugoma kelio sąnario kremzlė. Tačiau, taip pat, kartu su degeneruotu menisku dažnai būna ir kremzlės pažeidimai, tai jie irgi turi būti gydomi tos pačios artroskopinės operacijos metu, o po tokios artroskopinės procedūros irgi taikomas reabilitacinis gydymas. Reikia pabrėžti, kad ir artroskopinė menisko susiuvimo operacija taip pat nėra 100 procentų garantija, kad kelio sąnario ir meniskų degeneracija neprogresuos, todėl kaip ir kitais atvejais, verta pagalvoti apie tokių pažeidimų prevenciją ir išsiaiškinti kodėl taip įvyko kiekvienu konkrečiu atveju. Gera žinia, kad ilgalaikiai chirurginio degeneruoto menisko susiuvimo gydymo rezultatai yra reikšmingai geresni nei degeneruoto menisko plyšimo dalinio ar visiško pašalinimo rezultatai.
