Turinys
Sportuojant kelio trauma gali įvykti per vieną sekundę – staigiai pakeitus kryptį, nusileidus po šuolio, pasukus fiksuotą koją, kritus ar susidūrus su kitu žaidėju. Po traumos dažniausiai kyla vienas klausimas: ar man reikės operacijos?
Atsakymas nėra toks paprastas. Ne kiekviena sportinė kelio trauma reikalauja operacijos, tačiau kai kurių traumų nereikėtų ignoruoti ar gydyti vien „palauksiu, gal praeis“.
Kaip ortopedas-traumatologas, daugiausia dirbantis su sportinėmis kelio ir peties traumomis bei artroskopine chirurgija, pacientams dažnai sakau: svarbiausia ne kuo greičiau operuoti, o kuo tiksliau nustatyti, kas pažeista ir kokio gydymo iš tikrųjų reikia.
Kokie požymiai po sportinės traumos yra svarbiausi?
Kelis greitai ištino
Jeigu po traumos kelio sąnarys labai greitai – per kelias valandas – patino, tai gali būti svarbus požymis, kad sąnario viduje įvyko rimtesnis pažeidimas.
Tokiais atvejais gali būti pažeistas priekinis kryžminis raištis, meniskas, kremzlė ar kita kelio struktūra.
Vien tik skausmo intensyvumas ne visada parodo traumos sunkumą. Kartais pacientas gali jausti gana nedidelį skausmą, tačiau kelis tampa nestabilus.
Kelis „išeina“ arba jaučiamas nestabilumas
Jeigu sukant kūną, bėgant ar keičiant kryptį atrodo, kad kelis „pabėga“, „išslysta“ ar negalite juo pasitikėti, reikėtų įvertinti kryžminių ir kitų kelio raiščių būklę.
Priekinio kryžminio raiščio (PKR) plyšimas ypač dažnas sportuojant, kai reikia staigiai stabdyti, keisti kryptį ar nusileisti po šuolio.
Daugiau apie tai skaitykite straipsnyje „Kryžminio raiščio plyšimas – simptomai, gydymas ir operacija“.
Kelis užsikerta arba negalite jo visiškai ištiesti
Tai vienas požymių, kurio nereikėtų ignoruoti.
Jeigu po traumos kelis mechaniškai „užsirakina“, ypač jei jo neįmanoma visiškai ištiesti, būtina įvertinti, ar nėra nestabilaus ar pasislinkusio menisko plyšimo.
Menisko pažeidimo gydymas priklauso nuo plyšimo tipo, vietos, paciento amžiaus, aktyvumo ir kitų sąnario pažeidimų. Todėl vien MRT aprašymo ne visada pakanka nuspręsti, kad reikia operacijos.
Plačiau apie tai: „Menisko plyšimas, menisko operacija – ką daryti?“.
Skausmas ir tinimas nepraeina
Jeigu po sportinės traumos kelias ir toliau skauda, tinsta, sunku vaikščioti, pritūpti ar grįžti prie įprastos fizinės veiklos, verta išsiaiškinti tikrąją priežastį.
Ne kiekvienam pacientui būtinas MRT tyrimas. Tačiau kai įtariamas raiščių, menisko ar kremzlės pažeidimas, jis gali būti labai svarbus planuojant tolesnį gydymą.
Svarbu suprasti: MRT parodo anatominius pokyčius, tačiau gydymo sprendimas priimamas įvertinus simptomus, klinikinį ištyrimą, paciento aktyvumą ir tyrimų rezultatus kartu.
Kada galima gydyti be operacijos?
Kai kurios sportinės kelio traumos sėkmingai gydomos konservatyviai – taikant individualią reabilitaciją, kineziterapiją, krūvio korekciją ir stebėjimą.
Tai ypač aktualu tuomet, kai:
- kelis yra stabilus;
- nėra mechaninio sąnario užsikirtimo;
- simptomai palaipsniui mažėja;
- nėra pažeidimo, kurio negydant gali būti pažeidžiamos kitos sąnario struktūros;
- pacientui nereikia grįžti į sportą, kuriame kelio stabilumui tenka dideli sukimo ir krypties keitimo krūviai.
Todėl diagnozė „plyšęs meniskas“ arba „plyšęs kryžminis raištis“ savaime dar nereiškia, kad būtina operacija.
Kada operacija gali būti geriausias pasirinkimas?
Operacija svarstoma tuomet, kai konservatyvus gydymas negali užtikrinti paciento funkcinių tikslų arba yra struktūrinis pažeidimas, kurį tikslinga atkurti chirurginiu būdu.
Pavyzdžiui, aktyviam žmogui, kuris nori grįžti į futbolą, krepšinį, tenisą, slidinėjimą ar kitą sportą su staigiais krypties pakeitimais, pasikartojantis kelio nestabilumas gali būti rimta problema.
Tokiais atvejais gali būti svarstoma kryžminio raiščio rekonstrukcija, menisko susiuvimas ar kita artroskopinė operacija.
Šiuolaikinėje ortopedijoje labai svarbus principas – kaip įmanoma, išsaugoti menisko audinį, o ne automatiškai jį pašalinti. Meniskai padeda paskirstyti apkrovą ir apsaugoti kelio sąnario kremzlę.
Apie meniskų išsaugojimą plačiau skaitykite „Meniskų plyšimai, meniskų degeneracija ir jų gydymas“.
Ar po sportinės kelio traumos visada reikia operacijos?
Ne.
Mano praktikoje vienas svarbiausių gydymo principų yra ne operuoti pacientą vien todėl, kad MRT tyrime matomas pažeidimas.
Pirmiausia reikia atsakyti į kelis klausimus:
Kas tiksliai pažeista? Ar kelis stabilus? Ar pažeidimas sukelia simptomus? Koks paciento fizinis aktyvumas? Kokio rezultato jis tikisi? Ar galima pasiekti šį rezultatą be operacijos?
Tik atsakius į šiuos klausimus galima racionaliai pasirinkti gydymą.
Kada po sportinės traumos verta kreiptis į ortopedą-traumatologą?
Konsultacijos nereikėtų atidėlioti, jeigu po traumos:
- kelis greitai ir stipriai patino;
- negalite visiškai ištiesti ar sulenkti kojos;
- kelis tapo nestabilus;
- jaučiate, kad kelis „išeina“;
- sąnarys užsikerta;
- skausmas ir tinimas nepraeina;
- norite kuo saugiau grįžti į aktyvų sportą.
Sportinė trauma nėra vien MRT nuotrauka. Gydymo tikslas turi būti ne tik pašalinti skausmą, bet ir atkurti kelio funkciją bei sudaryti sąlygas saugiai grįžti į jums svarbią fizinę veiklą.
Jeigu po traumos kyla abejonių, ar reikalinga operacija, svarbiausia gauti individualų, ne automatinį gydymo planą.
„Jeigu po sportinės traumos nesate tikri, ar jums reikalinga operacija, konsultacijos metu kartu įvertinsime traumos pobūdį, tyrimus, jūsų fizinį aktyvumą ir tikslus bei parinksime tinkamiausią gydymo kelią.“
Straipsnį parengė ir mediciniškai peržiūrėjo gyd. Rimtautas Gudas – ortopedas-traumatologas, sporto traumatologijos ir artroskopinės chirurgijos specialistas.
Apie autorių
Gyd. Rimtautas Gudas – ortopedas-traumatologas, sporto traumatologijos ir artroskopinės chirurgijos specialistas. Jo klinikinėje praktikoje daug dėmesio skiriama kelio ir peties sportinėms traumoms, meniskų ir kryžminių raiščių pažeidimams bei artroskopiniam gydymui.
Medicininė informacija straipsnyje skirta bendram informavimui ir nepakeičia individualios gydytojo konsultacijos.
Dažniausiai užduodami klausimai apie sportinę kelio traumą
Ar kiekviena sportinė kelio trauma reikalauja operacijos?
Ne. Dalis sportinių kelio traumų sėkmingai gydomos be operacijos. Sprendimas priklauso nuo pažeistos struktūros, kelio stabilumo, simptomų, paciento fizinio aktyvumo ir jo tikslų.
Ar po kelio traumos visada reikia MRT?
Ne visada. MRT tyrimo poreikis priklauso nuo traumos pobūdžio, klinikinio ištyrimo ir įtariamų struktūrų pažeidimo. Tyrimas yra svarbi diagnostikos priemonė, tačiau vien MRT išvada neturėtų automatiškai nulemti gydymo.
Ar menisko plyšimas reiškia, kad reikės operacijos?
Ne. Kai kuriuos menisko plyšimus galima gydyti konservatyviai. Kitais atvejais, ypač esant mechaniniams simptomams ar tam tikro tipo plyšimams, gali būti rekomenduojamas chirurginis gydymas. Kai įmanoma, siekiama išsaugoti menisko audinį.
Ar kryžminio raiščio plyšimą galima gydyti be operacijos?
Kai kuriems pacientams – taip. Tačiau aktyviems žmonėms, norintiems grįžti į sportą su staigiais krypties pakeitimais, pasikartojantis kelio nestabilumas gali būti svarbus argumentas svarstyti rekonstrukciją.
Kada po sportinės kelio traumos reikėtų kreiptis į ortopedą-traumatologą?
Ypač verta kreiptis, jei kelis greitai ištino, tapo nestabilus, užsikerta, negalite jo visiškai ištiesti, skausmas nepraeina arba nepavyksta grįžti prie įprasto fizinio aktyvumo.