Kryžminio raiščio trauma, kryžminio raiščio traumos gydymas, GENOUROB laksimetrijos tyrimas

GENOUROB laksimetrijos tyrimas. Kada plyšusį kelio sąnario kryžminį raištį reikia, o kada nereikia rekonstruoti operaciniu būdu?  

Vyrauja nuomonė, kad patyrus priekinio kryžminio raiščio traumą, visada reikia atlikti jo rekonstrukciją, tačiau tai ne visai tiesa! Priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijos atliekamos tik tada, jei traumuoto kelio sąnario nestabilumas, lyginant su sveikuoju yra didesnis, nei 2-3 milimetrai ir yra didelė kelio sąnario nestabilumo rizika. GENOUROB laksimetrijos tyrimas atliekamas įvertinti kelio sąnario nestabilumo laipsnį.

Klausimas – kaip tai nustatyti? Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT), deja neparodo kelio sąnario nestabilumo laipsnio, o tik plyšimo morfologiją, kuri ne visada sutampa su kelio sąnario nestabilumo laipsniu, tai yra MRT nenustato realaus kelio sąnario stabilumo. Realų kelio sąnario nestabilumo laipsnį nustatyti galima tiktai naudojant GENOUROB kelio sąnario stabilumo įvertinimo laksimetrijos tyrimą, kuris su vienoda jėga palygina sveiko ir pažeisto kelio sąnarių stabilumą. Būtent GENOUROB laksimetrijos tyrimas, patyrus kryžminių raiščių traumas kol kas yra vienintelis, jautriausias metodas, padedantis nuspręsti ar pacientui reikia atlikti kryžminių raiščių rekonstrukciją ar užteks neoperacinio kryžminio raiščio traumos gydymo būdo.