Sąnario kremzlės anatomija ir pažeidimų paplitimas
Visų sąnarių paviršius dengia kremzlė, kuri užtikrina sąnario atsparumą krūviams. Kremzlės vientisumo pažeidimas dažnai būna be simptomų, nustatyta, kad net 67 proc. atvejų atliekant artroskopines kelio sąnario operacijas atsitiktinai randami įvairaus pažeidimo laipsnio sąnario kremzlės pažeidimai. Pagrindinis šiuo metu Pasaulyje keliamas sąnarinės kremzlės pažeidimų gydymo tikslas yra atstatyti sąnario kremzlės paviršių ir sustabdyti degeneracinę sąnario ligą – osteoartrozę. Deja, dėl simptomų nebuvimo pacientai kreipiasi, kai jau yra prasidėjusi osteoartrozė, sąnarys tinsta, pradeda traškėti, skaudėti, užsikirtinėti, žmogus nebegali sportuoti, sutrinka kasdieninė veikla. Tuomet pradedami taikyti šiuo metu Pasaulyje visi žinomi, plačiai taikomi ir Lietuvoje prieinami pažangūs sąnario kremzlės pažeidimų gydymo metodai.
Sąnario kremzlės pažeidimų gydymo metodai
Nechirurginiai gydymo metodai
- Nesteroidinių priešuždegiminių vaistų nuolatinis naudojimas, kortikosteroidų leidimas į sąnarius, tam, kad nuslopinti sąnario uždegimą, nes uždegiminiai fermentai negrįžtamai ardo sąnarį. Tokius pacientus dažniausiai gydo gydytojai reumatologai, bendrosios praktikos gydytojai, sporto medicinos gydytojai bei gydytojai ortopedai traumatologai. Tačiau kortikosteroidai ilgai juos naudojant toksiškai paveikia kremzlės ląsteles – chondrocitus ir taip dar labiau pagreitina osteoartrozės progresavimą.
- Hyalurono rūgšties injekcijos į sąnarius. Hyalurono rūgštis sutepa pažeistas sąnario kremzlės dalis, visą sąnarį, tačiau kremzlės neataugina bei jos defektų neatstato. Šių injekcijų naudojimas prieš 20 metų patvirtintas JAV, jam suteiktas Maisto ir vaistų administracijos (FDA) sertifikatas, o metodas šiuo metu yra labai plačiai naudojamas sąnario kremzlės pažeidimų neoperaciniam gydymui, ir nors randomizuoti klinikiniai tyrimai nenustatė skirtumo lyginant su placebo, dauguma atvejų literatūroje nurodomas simptomų, skausmo, tarškėjimo sumažėjimas bei gyvenimo kokybės pagerėjimas gydant sąnario kremzlės pažeidimus.
- Autologinės kraujo plazmos injekcijos į sąnarius. Šis metodas taip pat labai plačiai naudojamas sąnario kremzlės pažeidimams gydyti, tačiau kol kas neturi JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) sertifikato, nes trūksta klinikinių duomenų apie metodo efektyvumą ir pranašumą prieš kitus gydymo metodus, nors jį taikant taip pat nurodomas simptomų, skausmo, tarškėjimo sumažėjimas bei gyvenimo kokybės pagerėjimas gydant sąnario kremzlės pažeidimus.
Chirurginiai sąnario kremzlės gydymo metodai
Pats pigiausias (bet ne geriausias) chirurginis gydymo metodas (ACHI sisteminis intervencijų kodas – 49558-01 – kelio
artroskopinė chondroplastika (mikrolūžiai) – artroskopinis „sąnarinės pelės“ pašalinimas iš kelio sąnario ir dauginiai po kremzlinio kaulo ir
kaulų čiulpų pragręžimai – mikrolūžiai (ką dažniausiai ir daro gydytojai ortopedai traumatologai Lietuvoje) su tikslu, kad į pažeistos kremzlės
vietą patektų kuo daugiau mažai diferencijuotų polipotentinių – į kremzlinį audinį gebančių diferencijuoti ląstelių. Deja, šios ląstelės
sąnaryje neišsilaiko, o per sąnaryje esančius kapiliarus patenka į bendrą kraujo apytakos ratą – sąnaryje telieka „plaukioti“ tik apie 1–3 proc.
ląstelių. Todėl simptomai pagerėja tik trumpam laikui, ir tik 60 proc. atvejų gaunamas trumpalaikis simptomų palengvėjimas, o tik apie 40 proc.
pacientų atstato buvusius fizinio aktyvumo lygius, o mažiau nei 40 proc. sugeba juos išlaikyti kelerių metų laikotarpiu. Per tą laiką taikomas
ilgas ir sunkus reabilitacinis gydymas, vėl vartojami priešuždegiminiai vaistai, dažnai leidžiamas kortizonas, hyalurono rūgštis, kraujo plazma.
Žmogus ilgai išlieka nedarbingas, o laukiamo rezultato dažniausiai nebūna. Pastarųjų metų faktais grįsti medicinos mokslo duomenys nurodo, kad šis metodas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei kremzlės defekto plotas ne didesnis nei 1,5 kvadratiniai centimetrai ir yra ne atraminėje kelio sąnario vietoje. Kitais atvejais jis neefektyvus.
Kaulo ir kremzlės transplantacija (mozaikinė transplantacija) – naudojama kaulo ir kremzlės defektų gydymui (disekuojantis osteochondritas) ir yra idealus gydymo
metodas jei kaulo ir kremzlės defekto plotas yra iki 4 kv.cm, nes didesnių kaulo ir kremzlės defektų atvejais nebėra iš kur paimti kaulo ir kremzlės transplantų persodinimui. Tačiau šis metodas netinka tiktai kremzlės sluoksnio defektams gydyti.
Pažangūs sąnario kremzlės gydymo metodai
Autologinė chondrocitinių ląstelių implantacija su daugiasluoksne kolageno membrana ir medicininiais fibrino klijais (ACI arba MACI-Matrix-induced autologous chondrocyte implantationA
- Regeneracinės medicinos metodas, skirtas gydyti dideliems ir keliose vietose esantiems sąnario kremzlės defektams – autologinė chondrocitinių ląstelių implantacija su daugiasluoksne kolageno membrana ir medicininiais fibrino klijais (ACI arba MACI-Matrix-induced
autologous chondrocyte implantation) skirta gydyti dideliems sąnario kremzlės pažeidimams (Lietuvoje ši operacija nefinansuojama, nors ACHI kodas yra – 49562-01, tačiau įkainis toks pats kaip ir paprastų operacijų, pvz., mikrolūžių – kurie neefektyvūs). Todėl valstybinės gydymo įstaigos šių operacijų ir neatlieka. Metodas yra labai brangus, reikalingos dvi operacijos – vienos metu paimamos ląstelės iš sveikos to paties sąnario kremzlės, jos auginamos specializuotose laboratorijose (Lietuvoje jų kol kas nėra). Dėl didelės kainos ir sudėtingumo Lietuvoje valstybinėse gydymo įstaigose šis metodas netaikomas, nes pacientai patys turi pasidengti implantų ir ląstelių išlaidas, todėl pacientai šioms operacijoms vyksta į kitas Europos šalis arba operuojami specializuotose privačiose arba pusiau privačiose Lietuvos gydymo įstaigose. Šis metodas yra pats efektyviausias ir pastarųjų metų faktais grįsti medicinos mokslo duomenys nurodo, kad yra pats efektyviausias gydant labai
didelius sąnario kremzlės defektus. Vienintelis kol kas apribojimas, kad tai yra dviejų etapų operacijų metodas (reikia dviejų operacijų tam pačiam pacientui), gydymo metodas labai priklauso nuo pirmos operacijos metu chondrocitinių ląstelių paėmimo, jų laikymo, transportavimo į laboratoriją, sterilumo, auginimo ir vėliau įsodinimo technikos ir sąlygų, todėl ir gydymo efektyvumo rezultatus labai sunku įvertinti, todėl metodikos logistikos sunkumai ir didelė kaina su labai daug sudedamųjų sėkmės faktorių lemia, kad sveikatos priežiūros politikai nenori užsiimti šia problema. Kol kas tik fanatikai-entuziastai (tame tarpe ir aš….) aukodami savo laisvą laiką mažais žingsneliais judame link “normalios” Europos lygio – kur jau yra ir laboratorijos ir logistinė, ir apmokėjimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo sistema. sveikatos politikai kol kas šia problema nesidomi, visi mano komandos raštai rašomi reguliariai jau berods 20 metų ir toliau “nusėda” Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos stalčiuose ir tiktai pažangus ir inovatyvus verslas bei privati medicina domisi inovacijomis, siekdami padėti Lietuvos žmonėms turėti sveikus sąnarius.
AMIC (autologous matrix induced chondrogenesis)
2. Lietuvoje pats optimaliausias šiai dienai pažangus regeneracinės medicinos metodas, skirtas gydyti dideliems ir keliose vietose esantiems sąnario kremzlės defektams yra AMIC (autologous matrix induced chondrogenesis), kuomet vienos operacijos metu panaudoti du aukščiau minėti metodai vienos operacijos metu – kaulų čiulpų stimuliacija ir daugiasluoksnės kolageno-trikalcio fosfato nano membranos implantacija, ją fiksuojant medicininiais fibrino klijais. ACHI sisteminiame intervencijų sąraše jis užkoduotas daugelyje vietų – 49562-02 – Artroskopinis „sąnarinės pelės“
pašalinimas iš kelio sąnario su chondroplastika ir dauginiu gręžimu arba implantu; 49562-01 – Kelio artroskopinė meniskektomija su chondroplastika ir dauginiu gręžimu arba implantu. Metodas plačiai aprašytas „evidence based“ literatūroje, jo privalumas prieš kitus – viena operacija, kuomet kaulų čiulpų polipotentinės ląstelės patekusios į defekto vietą uždengiamos daugiasluoksne kolageno membrana, fiksuojama fibrino klijais, todėl dauguma regeneruoti gebančių ląstelių pasilieka defekto vietoje, ir nepatenka į bendrą kraujo apytakos ratą, kaip tai įvyksta mikrolūžių ir dauginių pragręžimų metodų taikymo metu. Didesnis ląstelių kiekis užtikrina geresnę kremzlės regeneraciją, galima padengti didelius kremzlės defektus. AMIC klinikiniai rezultatai labai panašūs į gaunamus taikant MACI (su chondrocitinėmis ląstelėmis). Nors AMIC metodas irgi brangus, tačiau šiuo metu apie 12 kartų pigesnis už chondrocitinių ląstelių implantacijos metodą (MACI). Lietuvoje valstybinėse gydymo įstaigose šis metodas irgi retai taikomas, nes pacientai taip pat patys turi pasidengti implantų išlaidas, todėl operuojami dažniausiai specializuotose privačiose arba pusiau privačiose Lietuvos gydymo įstaigose arba dėl šių operacijų išvyksta į kitas labiau išsivysčiusias (deja……) Europos šalis. Aš pats šias operacijas padėti atlikti neretai vykstu į mūsų kaimynines šalis.
Apibendrinimas
Remiantis mūsų ir Pasauline patirtimis, ne vienam pacientui, iki daugiasluoksnės kolageno-trikalciofosfato nano membranos implantacijos operacijų, buvo atliktos 2 – 4 kitokios artroskopinės mikrolūžių ar paprastos to paties sąnario artroskopinės operacijos, pacientai buvo gydyti injekcijomis į sąnarį
(hyalurono, kraujo plazmos, kortizono), ilgai vartojo nesteroidinius priešuždegiminius vaistus, tačiau osteoartrozės šie gydymo metodai nesustabdė,
pacientams kartojosi sąnario tinimai, traškėjimai, užstrigimai, skausmai, žmonės nebegalėjo sportuoti ir normaliai gyventi. Autologinė chondrocitinių
ląstelių ir daugiasluoksnės kolageno-trikalcio fosfato nano membranos operacijos kol kas yra vienintelės galimybės pristabdyti, o gal net ir visai
sustabdyti osteoartrozės atsiradimą, todėl jos ir yra plačiai taikomos visoje Europoje bei Pasaulyje ir neturi jokios alternatyvos. Dažnai aiškinama, kad
alternatyva yra mikrolūžių operacija yra netiesa, kuria naudojasi sveikatos politiką formuojantys valdininkai tam, kad sutaupyti lėšas ir neskirti jų tokių
ligų gydymui. Sveikatos politiką formuojančios institucijos skaičiuoja vidurkius, o ne realius gydymo kaštus, todėl gydymo įstaigų administracija
negali leisti sau taikyti šių pačių moderniausių sąnario kremzlės pažeidimų gydymo metodų. Šiuo atveju, privatus sveikatos priežiūros sektorius ir vėl
gelbėja braškančią Lietuvos sveikatos politiką ir jau toli pažengęs bei sėkmingai taiko pačius moderniausius ir efektyviausius sąnario kremzlės pažeidimų gydymo metodus.
