Slidinėjimo traumos

Įvadas

Slidinėjimas žmogui sukelia labai daug gerų emocijų, „susiliejama“ su gamta, kalnais, taip pamažu tampama aistringu kalnų slidinėjimo entuziastu ir visada lieka gerai praleistas laikas.. Tačiau, kalnų slidinėjimas tuo pačiu priskiriamas ir prie labai ekstremalaus sporto kategorijos ir, jeigu žmogaus kūnas nėra tinkamai tam paruošiamas (o taip deja, dažniausiai ir būna), įvairios traumos „vaikšto“ visada šalia.

Kokios dažniausios slidinėjimo traumos?

Nors kalnų slidinėjimas ir labai populiarus, tačiau turi ir didesnes įvairių traumų rizikas. Traumos gali būti įvairios (lengvesnės ir sunkios), o pažeistos gali būti įvairios kūno sritys. Tačiau yra kūno sritys, kurios pažeidžiamos dažniau.

Dažniausios kalnų slidinėjimo traumos:

• Priekinio kryžminio raiščio (PKR) pilnas arba dalinis plyšimas
• Vidinio šoninio kelio sąnario raiščio (VŠKSR) pilnas arba dalinis plyšimas
• Žastikaulio panirimai ar išnirimai su vėlesniu peties nestabilumu
• Žastikaulio lūžiai
• Riešo, nykščio ir delnakaulių lūžiai, panirimai ar išnirimai
• Galvos traumos, sumušimai, smegenų sukrėtimai
• Peties rotatorių plyšimai

Kryžminių, šoninių kelio raiščių pilni arba daliniai plyšimai

Kelio sąnarys yra dažniausiai pažeidžiamas sąnarys, nustatyta, kad 1 iš 4 slidinėjimo traumų tenka būtent kelio sąnariui. Dažniausiai pažeidžiami kryžminiai ir šoniniai kelio sąnario raiščiai – būtent šie raiščiai kelio sąnaryje sujungia šlaunikaulį su blauzdikauliu ir staiga keičiant čiuožimo arba bėgimmo kryptį bei sukinėjant  koją per kelio sąnarį patiria didžiausias apkrovas.

Kelio kremzlės ir meniskų plyšimai

Kelio sąnario kremzlė ir meniskai kalnų slidinėjimo metu apkraunami taip pat stipriai, kaip ir kryžminiai bei šoniniai kelio sąnario raiščiai, todėl pažeidžiami dažnai taip pat.

Kodėl taip dažnai pažeidžiamas kelio sąnarys?

Kelio sąnarys dažniausiai pažeidžiamas dėl kalnų slidinėjimo specifikos. Dažniausiai tai įvyksta staiga su slidėmis pakeičiant kryptį, ypač labai dideliu („aštriu“) kampu. Tokiu momentu slidės turėtų atsijungti nuo slidžių batų, tačiau jei taip neįvyksta, visas žmogaus kūno svoris kartu su pasiektu čiuožimo metu greičiu, per slidės viršūnę kelio sąnariui perduoda labai didelės energijos jėgą. Slidės ilgis tokiu atveju veikia kaip svirtis, kuris priverčia staiga ir stipriai pasukti kelio sąnarį tiek apie savo ašį, tiek į šoną. ir jeigu, šios, kelio sąnarį staiga paveikusios jėgos viršija kelio sąnario raiščių atsparumą tempimui, įvyksta raiščių plyšimas. Jeigu traumos energijos jėga labai didelė, plyšus kryžminiams raiščiams, kelio sąnarys toliau krypsta su didele jėga, apkraunami šoniniai kelio raiščiai ir jeigu, veikiančios jėgos viršija šoninių raiščių atsparumą tempimui, jie taip pat plyšta. Dar blogiau, dažniausiai čiuožimo jėga būna tokia didelė, kad šių jėgų veikimas tuo nesibaigia ir po kryžminių bei šoninių raiščių, tos pačios neišsekusios jėgos veikiami šlaunikaulio ir blauzdikaulio sąnariniai paviršiai trenkiasi vienas į kitą – įvyksta sąnarinis kaulo ir kremzlės sutrenkimas – dažniausiai įspaudžiamas šlaunikaulio išgaubtas kaulas ir virš jo esanti kremzlė – įvyksta taip vadinama „slidininko kelio“ trauma. Jei greitis labai didelis ir pasukimo kampas labai staigus, gali įvykti rimtesni intrasąnariniai kaulų lūžiai (kelio, šlaunikaulio, blauzdikaulio ar čiurnos).

Peties traumos

Slidinėjimo metu dažni nukritimai, kurių sukontroliuoti neįmanoma, jie įvyksta staiga, kai žmogus nėra pasiruošęs teisingai nukristi. Krentant, automatiškai rankomis bandoma atsiremti į sniegą ir išvengti kritimo. Tokiu būdu greičio ir kūno svorio energija per rankas perduodama ir tarsi baigiasi peties sąnaryje, tokiu būdu priklausomai nuo veikimo krypties įvyksta peties pažeidimas. Gali įvykti peties sumušimas, žastikaulio panirimas ar išnirimas iš peties sąnario, netgi lūžimas. Dažnai lūžta arba išnyra ir raktikaulis.

Riešo traumos

Krisdamas žmogus dažniausiai remiasi rankomis per riešo sąnarį, todėl dažnai traumuojamas ir riešas. Taip jau yra, kad krentant ir nusileidžiant ant rankų, žmogus dažniausiai vis dar laiko slidinėjimo lazdas su dirželiu, pervertu per riešus ir nykštį, ir dirželis neretai išnarina nykštį, nes riešas būna fiksuotas. Nukritimo metu dažnai patempiami nykščio sąnario raiščiai arba net įvyksta nykščio išnirimas.

Galvos traumos

Slidinėjant pasitaiko ir labai sudėtingų ir pavojingų gyvybei galvos, veido ir kaklo traumų. Norint išvengti tokių sužalojimų, būtina dėvėti specialų slidinėjimo šalmą.

Dažniausios slidinėjimo traumų priežastys

Nors slidinėjimo traumos gali atsitikti bet kam, tačiau jos dažnesnės tiems, kas specialiai tam nesiruošė ir nesitreniravo. Dažniau tokios traumos įvyksta žmonėms, kurie slidinėja su nuomotomis, o ne savo slidėmis, taip pat vyresniems žmonėms.

Kalnų slidinėjimo traumos atsitinka dėl:

• Blogos fizinės formos
• Blogo apšilimo
• Netaisyklingo (netechniško) ir be instruktoriaus pagalbos slidinėjimo
• Atsargumo priemonių slidinėjant nesilaikymo (slidinėjimas per gūbrius ar sniego sanplūkas)
• Per didelės rizikos,
• čiuožimo bekele
• Blogai sureguliuotos slidinėjimo įrangos
• Įvairių susidūrimų

Kaip išvengti kalnų slidinėjimo traumų?

Ruošiantis slidinėti kalnuose būtina tam paruošti kūną fiziškai. Kuo daugiau fiziškai pasiruošite, tuo mažesnė tikimybė, kad susižeisite.

Patarimai kaip išvengti kalnų slidinėjimo traumų:

• Fizinė forma ir pasiruošimas — slidinėjimas yra didelis fizinis krūvis visam kūnui ir organizmui, todėl gera fizinė kondicija yra būtina norint sumažinti traumų ir ligų atsiradimą.
• Slidinėjimo pamokos — jei nesate slidinėjęs/jusi arba tai darėte tik 1-2 metus patartina pradžioje pradėti su slidinėjimo profesionaliu instruktoriumi. Tai patartina daryti netgi patyrusiems slidininkams. Tokių treniruočių metu patobulinsite čiuožimo techniką, išmoksite kaip teisingai kristi, valdyti slides, lazdas, kūną,  taip sumažinsite traumų riziką.
• Čiuožkite savo galimybių ribose — nesvarbu ar pradedantis ar pažengęs slidininkas, visada turite čiuožti savo galimybių ribose.
• Apšilimas — taip, kaip ir visose sporto šakose, taip ir kalnų slidinėjime, neapšilus, raumenys ir sausgyslės yra sustingę, neelastingi, neatsparūs tempimui ir visada yra didesnė traumų tikimybė. Todėl pradėti dienos slidinėjimą visada reikia nuo lengvesnių trasų ir palaipsniui didinti krūvį bei sunkumo lygį. Ir nesvarbu ar esate patyręs ar pradedantis slidininkas.
• Tinkama slidinėjimo įranga —būtina pasirinkti jums tinkančią slidinėjimo įrangą, ypač slides – pagal jūsų ūgį ir svorį, slidinėjimo patirtį ir vietas, kur slidinėsite atitaikyti slidžių ilgį, batų apkaustuose laikymo stiprumą, lazdas, šalmą. Labai svarbu ir patogiai apsirengti. Jeigu naudojate savo įrangą, ją reikia nuolat prižiūrėti.
• Naudokite papildomas apsaugas — galima naudoti specialias riešo, alkūnių ir kelio apsaugas apsaugančias sąnarius nuo sumušimų ir kitų rimtų traumų. Niekada nečiuožkite be slidinėjimo šalmo.
• Nečiuožkite, jei esate pavargęs — slidinėjimo ir bet kokios kitos traumos dažniausiai įvyksta, jei esate pavargęs ar nepakankamai pailsėjęs, ir tai dažnai atsitinka „paskutinio dienos nusileidimo“ metu. Nepakankamas vandens vartojimas – taip vadinama dehidracija taip pat gali prisidėti prie  padidėjusios traumos tikimybės.
• Nevartokite alkoholio čiuožiant — vartojant alkoholį čiuožimo metu visada didesnė traumų rizika, nes nepakankamai įvertinamos rizikos, per daug pasitikima savimi, sutrinka orientacija ir situacijų vertinimas.
• Paisykite įspėjamųjų ženklų ir perspėjimų — čiuožkite tiktai pažymėtomis trasomis, o ne bekelėmis, visada patartina čiuožti kartu su partneriu, jei kartais pasiklystumėte ar įvyktų kitos nenumatytos situacijos.
• Tinkamai naudokitės keltuvais — tinkamai naudokitės keltuvais, laikykitės saugaus atstumo ir kitų transportavimo bei kėlimosi keltuvais taisyklių.

Kaip gydytis patyrus kalnų slidinėjimo traumas?

Jeigu jau patyrėte traumą slidinėjant, ir jums reikalingas medicininis gydymas, reikia kuo skubiau pasirodyti gydytojui, netgi tuo atveju, jei jūs dar esate kalnuose ir negrįžęs namo į savo šalį. Kreiptis reikia į artimiausią specializuotą gydymo įstaigą, nes greičiausiai reikės atlikti rentgeno ar magnetinio rezonanso (MRT) tyrimus. Dažniausiai galima saugiai grįžti į savo šalį ir susirasti tinkamą specialistą. Kaip elgtis patyrus traumą slidinėjant galima detaliau pasiskaityti šiame puslapyje. Žinoma, jei įvyko rimtesnė trauma, tokia kaip kaulų lūžis ar panašiai, būtina imobilizuoti galūnę prieš kelionę namo. Jeigu koja imobilizuojama, būtina skirti kraują skystinančius vaistus.

Daugiau informacijos

• Pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju ar sporto medicinos gydytoju prieš pradėdami pasiruošimą slidininėti (šeimos gydytojas, šeimos klinika)
• Apsilankykite kryžminių raiščių traumų gydymo puslapyje, jei jau patyrėte kryžminių raiščių traumą, kur detaliau aprašyti gydymo būdai. Kryžminių raiščių trauma.
• Neturite tinkamo reabilitologo ar/ir kineziterapeuto, kurie padėtų pasiruošti slidinėjimui arba padėtų reabilituotis jau įvykus traumai? Kineziterapeutai ir reabilitologai.

/*54745756836*/