Dėl artroskopinių operacijų VLK įkainių ir implantų apmokėjimo tvarkos Lietuvoje

Dėl kompleksinių kelio, peties, čiurnos, alkūnės, riešo ir kitų sąnarių sužalojimų operacijų įkainių ir artroskopinių implantų kompensavimo tvarkos Lietuvoje

 

 

Nutariau parašyti apie sunkias sportines traumas patyrusių žmonių gydymo galimybes Lietuvoje, nors ir ne kartą jau tą dariau ir reguliariai su kolegų pagalba toliau bandau pajudinti ledus kreipdamasis į visų kadencijų Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau SAM) ir Valstybinės Ligonių kasų prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau VLK) vadovus.

Taigi……..ne vieną kartą visų kadencijų SAM ir VLK vadovus per gydymo įstaigų administracijas ir profesines asociacijas (Lietuvos artroskopijos, sporto traumatologijos asociaciją – toliau LASTA) kartu su kolegomis informavome apie susidariusią kritinę sportines ir buitines sąnarių traumas patyrusių jaunų ir darbingo amžiaus žmonių „vieno gydymo atvejo metu“ suteiktų paslaugų kaštų neatitikimą suteiktų paslaugų kiekiui ir kokybei Lietuvoje, apimančias klinikiniu ir ekonominiu požiūriu panašias paslaugas. Esu dėkingas savo tiesioginiams vadovams ir gydymo įstaigos administracijai už supratingumą ir didelį norą padėti visiems Lietuvos žmonėms sprendžiant šią problemą, tačiau kol kas ledai nejuda.

Kasdien matydami savo padėties absurdiškumą ir bejėgiškumą padėti pacientams, patyrusiems sudėtingas sportines ir buitines sąnarių traumas bei atstovaudami šią pacientų grupę, nuolat pakartotinai kreipiamės į SAM ir VLK (o kur gi daugiau ???? gal kas žinot?) tikėdamiesi šiuolaikinio ir europietiškomis vertybėmis grįsto požiūrio į poreikį keisti susidariusią ydingą šių būklių gydymo praktiką Lietuvoje. Problema, kad mes-gydytojai esame įsprausti tarp „dviejų girnų“ – vienoje pusėje – SAM ir VLK, kurios riboja finansines galimybes, kitoje pusėje pareiga gydyti sportines ir butines traumas patyrusius jaunus žmones visomis įmanomomis ir Pasaulyje prieinamomis šiuolaikinėmis technologijomis. Tačiau, dėl ekonominių-finansinių apribojimų visose Lietuvos Respublikos gydymo įstaigose normaliai finansus skaičiuojantys vadovai, nenorėdami patirti nuostolių ir vykdydami kitus gydymo įstaigų įsipareigojimus, riboja brangiau kainuojančių paslaugų, medžiagų ir procedūrų įsigijimą ir panaudojimą, tačiau pacientai pagrįstai reikalauja moderniškesnių paslaugų, medžiagų ir procedūrų (visi gi skaito, domisi ir žino kokios pasaulinės galimybės prieinamos kitose šalyse). Situacija tokia, kad pacientai pagrįstai skundžia mūsų negalėjimą jiems pritaikyti tai, kas rutiniškai taikoma visoje EUROPOJE.

O problema tame, kad šiuo metu patvirtinti ir galiojantys dienos chirurgijos ortopedinių operacijų paslaugų įkainiai pagal sisteminį intervencijų sąrašą – klasifikatorių  (toliau – ACHI) neatspindi kompleksinių kelio, peties, čiurnos, alkūnės, riešo ir kitų sąnarių sužalojimų gydymo metu suteiktų paslaugų apimčių, gydymo įstaigų išlaidų bei tam skiriamų chirurginių sudėtingumo ir profesinių kompetencijų sąnaudų, nesuteikia galimybės pilnai atstatyti pažeidimus vieno gydymo epizodo metu, nes skaičiuojama ne individualaus gydymo atvejo metu visų būtiniausių operacinių procedūrų, reikalingų pilnai atkurti pažeistam sąnariui paslaugų kainų suma (kaip turėtų būti daroma pagal sisteminį intervencijų ACHI sąrašą – klasifikatorių), o už visas paslaugas atsiskaitoma pagal vidutinę šios paslaugos grupės kainą. Tai yra visiškai neteisinga, nes gydymo įstaigas skatina neatlikti sudėtingiausių (daug sąnaudų reikalaujančių) kompleksinių operacijų ir procedūrų, nes gydymo įstaigoms apmokama tiktai už vieną pasirinktą procedūrą ir tik vidutinė kaina. Tada gydymo įstaigoms neapsimoka vienu metu padaryti visas įmanomas operacines procedūras (pagal ACHI klasifikatorių), o geriau jas išskaidyti į dvi ar net tris pagal tos paslaugos grupę, operacijas, taip žinoma taupant gydymo įstaigos lėšas, bet žalojant pacientų sąnarius. Tai diskriminuoja pacientų teises į kokybiškų paslaugų gavimą, o gydymo įstaigoms ir gydytojams neleidžia ekonomiškai sąžiningai pagydyti visus sąnario pažeidimus – „vieno gydymo atvejo metu“. Gydytojai sąžiningai į gydymo statistinį taloną pagal numatytą sveikatos įstatymą, supildo visus pagal klasifikatorių atliktų procedūrų ACHI kodus, tačiau VLK pasirenka ir apmoka gydymo įstaigoms tik už vieną pasirinktą ACHI procedūrą, o ne visas atliktas-taip pati pažeidžia sąžiningos nacionalinės sveikatos priežiūros politikos ir GEROVĖS VALSTYBĖS prievolę, o gydymo įstaigas nepagrįstai, aukojant pacientų sąnarių sveikatą verčia taupyti.

Pavyzdžiui – už artroskopines meniskų pašalinimo operacijas (reiškia po keletos metų užprogramuota osteoartrozė) gydymo įstaigoms paskaičiuoti apytiksliai 484 balai (1 balas = 1eur), už meniskų  artroskopinį susiuvimą, rekonstrukciją ar transplantaciją (bus išsaugotas kelio sąnarys) gydymo įstaigoms pagal ACHI klasifikatorių VLK apmoka irgi tą pačią kainą (484 balai (1 balas = 1eur), nors paciento ateitis, kelio sąnario susidėvėjimas-osteoartrozė, chirurgo kompetencija, gydymo įstaigos sąnaudos skiriasi beveik 6 kartus (naudojami brangūs menisko susiuvimo implantai). Pašalinus meniską, sąnario artrozė ypač jauname amžiuje gali atsirasti jau po vienerių metų, o susiuvus jį – galima visai jos išvengti, o skirtumas tas, kad menisko pašalinimui tereikia paprasto artroskopinio kirpiklio (daukartinis) ir operacija nesudėtinga bei trumpa, o susiuvimui naudojami brangūs meniskų susiuvimo implantai, kurių reikia nuo 2 iki 8 vienetų (1 vnt kaina – apie 220 eur), operacija trunka gerokai ilgiau, reikalinga didelė chirurginė patirtis, yra komplikacijų pavojus, todėl dauguma gydytojų geriau pasirenka meniską pašalinti, o ne prisiūti, o dėl šių ekonominių operacinių intervencijų skirtumų ne visos gydymo įstaigos įsigyja ir naudoja meniskų susiuvimo implantus (ekonomiškai – nuostolinga), todėl daugeliu atvejų diskriminuojamos pacientų teisės į kokybišką sąnario traumos gydymą, o gydymo įstaigos priverstos nuostolingai dirbti arba išvis šių paslaugų neteikti.

Pabrėžtina, kad iki 2015 m. Traumatologijos ir ortopedijos priemonės, reikalingos artroskopinėms operacijoms atlikti buvo įrašytos į centralizuotai apmokamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašą ir buvo perkamos centralizuotai – o 2015m., puikiai veikusi sistema panaikinta ir prievolė šių priemonių įsigijimui buvo suteikta asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (toliau – ASPĮ). Nors VLK teigia, kad tam nuo 2016m., buvo skirtos papildomos lėšos, kurios įskaičiuotos į ASPĮ ir TLK sutartinę sumą stacionarinėms paslaugoms, ASPĮ tų lėšų nepakanka tam, kad užtikrinti pačių moderniausių  medicinos pagalbos priemonių, reikalingų artroskopinėms operacijoms atlikti įsigijimą ir panaudojimą gydant sudėtingas sportines ir buitines traumas „vieno gydymo atvejo metu“, o pacientai Lietuvoje nebetenka galimybės išsaugoti savo sąnarius – reikalingos operacijos ar procedūros jiems atliekamos ne vienos, o kelių etapų operacijų metu, dėl to padidėja septinio artrito atvejų skaičius ir keletą kartų padidėja osteoartrozės atsiradimo rizika, dėl ko vėliau tokiems pacientams tenka atlikti sudėtingas ir brangias sąnarių endoprotezavimo operacijas. Gaunasi uždaras ratas, o gydytojai, norėdami padėti pacientams, paaiškina susidariusią situaciją, ir dauguma pacientų sutinka patys kompensuotis už papildomas ortopedines priemones. Tačiau nors VLK ir toliau tvirtina, kad visoms priemonėms įsigyti reikalinga suma yra įskaičiuota į ASPĮ ir TLK sutartinę sumą ir ASPĮ jomis turi apsirūpinti pati, o pacientui implantuoti jas be papildomos priemokos, tuo pačiu VLK ir pažymi, kad pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva gali pasirinkti brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, tada šių paslaugų, medžiagų, procedūrų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų bazinių kainų skirtumą (reiškia – visą brangių-modernių implantų ar priemonių kainą) turės apmokėti patys pacientai SAM nustatyta tvarka. Reiškia – gydymas nėra nemokamas, o visoms priemonėms įsigyti reikalinga suma nėra įskaičiuota į ASPĮ ir TLK sutartinę sumą ir VLK pacientus klaidina! Tuo pačiu VLK pažymi ir pripažįsta, kad jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, šių paslaugų ar procedūrų kainą jie turi apmokėti patys. Ši nuostata patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme ir gydymas nėra nemokamas.

Ta pati situacija ir su kitomis visų be išimties sąnarių sudėtingesnėmis rekonstrukcinėmis artroskopinėmis operacijomis. Pvz., – raiščių ir menisko rekonstrukcija (sunaudojami nuo 4 iki 10 implantų, kurių vieno kaina apie 200 eur, viso 800-2000 eur išlaidos) sujungta į vieną operaciją su 901,55 balo vidutine kaina, tuo tarpu, atskirai menisko rekonstrukcija (sunaudojama nuo 2 iki 6 implantų, kurių vieno kaina apie 200 eur, viso 800-1200 eur išlaidos)– jau (484 balai (1 balas = 1eur), menisko pašalinimas (nereikalingi visai implantai!!!!) – irgi  – (484 balai (1 balas = 1eur). Reiškia ar darai sudėtingą-daug sąnaudų reikalaujančią ACHI procedūrą ar paprastą – apmokėjimas vienodas!!!!  Balo skirstymas pagal vidutinę kainą, o ne pagal sisteminį intervencijų sąrašą (ACHI) realiai atliktų procedūrų kiekį ir sunkumą yra neteisingas. Visame pasaulyje privalomojo sveikatos draudimo lėšomis apmokamos visos vienos operacijos metu atliktų intervencijų ar procedūrų (ACHI) išlaidos ir jokie vidurkiai neskaičiuojami. Lietuvoje, sudėtingos sąnario rekonstrukcijos metu, kai vienos operacijos metu reikia atkurti  ir rekonstruoti keletą raiščių (pvz, – priekinį kryžminį, užpakalinį kryžminį, šoninį-vidinį, šoninį-išorinį su vidinio ir išorinio meniskų susiuvimu), sunaudojami 12-20 brangių implantų (vieno kaina apie 200 eur, viso 2400-4000 eur išlaidos), o VLK paskaičiuotas toks pat, kaip ir vieno kryžminio raiščio rekonstrukcijos – 901,55 balo vidutine kaina. Todėl matome tendenciją tokius pažeidimus gydyti gipso longetėmis, kaip tai buvo daroma sovietmečiu arba rekonstrukcijas išskaidyti į dvi ar tris operacijas pagal tą pačią paslaugų grupę. Žmogus iš karto pasmerkiamas invalidumui. Besirūpindami šios grupės pacientais ir atstovaudami jų interesus, pastebime, kad dėl mažesnių operacijų sąnaudų, gydymo įstaigose pacientams siūlomos pigesnės gydymo paslaugos ar kelių etapų tos pačios pažeidimo grupės operacijos, tam, kad išvengti per didelių ir nekompensuojamų išlaidų, t.y., pacientai netenka galimybės išsaugoti savo sąnarį „vieno gydymo atvejo metu“. Pagal naujausius pasaulinius standartus, vienu metu turi būti gydomi visi diagnozuoti sąnarių pažeidimai (raiščių, kremzlės, meniskų, kaulų defektai), ir atliekamos visos reikalingos intervencijos, nurodytos ACHI sąraše – visame Pasaulyje, ne tik Europos sąjungoje, ir apmokama asmens sveikatos priežiūros įstaigoms už visas atliktas intervencijas pagal sisteminį intervencijų ACHI sąrašą, atliekamas vienos rekonstrukcinės operacijos metu, o vidutinės balo normos termino išviso nėra, tuo tarpu Lietuvos gydymo įstaigoms VLK apmoka tik vidutinę balo kainą.

Dar kartą pabrėžiu, kad Lietuvos gydymo įstaigoms sudėtingos artroskopinės operacijos (su keliomis ACHI sąrašo intervencijomis) yra nuostolingos, todėl pastebime pacientų siuntinėjimą iš vienos gydymo įstaigos į kitą, taip prarandamas paciento gydymui brangus laikas, paslauga suteikiama per vėlai ir nekokybiška, todėl visam gyvenimui išlieka sąnario invalidumo ir darbingumo sumažėjimo reiškiniai.

Įvairios Lietuvos gydymo įstaigos, profesinės organizacijos, asociacijos, galiausiai patys pacientai ne kartą prašė inicijuoti sudėtingų ir kompleksinių bei didelių gydymo sąnaudų reikalaujančių tos pačios ligų TLK grupės artroskopinių operacijų metu atliekamų visų intervencijų, pagal šiuo metu galiojantį sisteminį intervencijų ACHI sąrašą, realų apmokėjimą, siekiant užtikrinti kokybišką ir savalaikį šių paslaugų prieinamumą, o paslaugų vidurkių skaičiavimą panaikinti ir užmiršti amžiams. Taip ženkliai prisidėtumėm prie Lietuvos Respublikos žmonių gerovės ir Gerovės Valstybės kūrimo.

Prašome dar kartą inicijuoti sudėtingų ir kompleksinių bei didelių gydymo sąnaudų reikalaujančių tos pačios ligų TLK grupės artroskopinių operacijų metu atliekamų visų intervencijų, pagal šiuo metu galiojantį sisteminį intervencijų ACHI sąrašą, realų apmokėjimą, siekiant užtikrinti kokybišką ir savalaikį šių paslaugų prieinamumą, o paslaugų vidurkių skaičiavimą panaikinti ir užmiršti amžiams.

 

Su didžiausia pagarba ir tiek informacijos šiam kartui

 

1 komentaras apie “Dėl artroskopinių operacijų VLK įkainių ir implantų apmokėjimo tvarkos Lietuvoje”

  1. Visiškai pritariu prof. R.Gudui. VLK, TLK, SAM žlugdo Lietuvos mediciną, pacientus ir pačias gydymo įstagas. Čia kalbama tik apie artroskopiją. Bet „NEDAMOKŲ“ yra ir kitur. Aš patsesu taip pat ortopedas traumatologas. Teko gydyti pacientą, kuriam tos pačios traumos metu lūžo kuklšneliai ir stipinkaulio distalinė dalis (kas nežino, tai kojos čiurnos sritis ir rankos riešo sritis). Abi sritys buvo išoperuotos vieno stacionarizavimo metu. Spėkit, už kiek apmokėjo VLK ? TIK už vieną operaciją. Kita operacija (pagal VLK) neapmokama, nes mokama TIK už vieną manipuliaciją. Dabar, tolius pacientus, stacionarizuojam ir operuojami atskirais stacionarizavimais, kad būtų apmokėtos visos intervencijos. Čia normalu ??? Nemanau.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *