Peties sąnario nestabilumas yra tokia būklė, kai dėl peties sąnario viduje esančių raiščių plyšimo, mentės sąnarinės dalies ir žastikaulio galvos kremzlės bei kaulo pažeidimų, įvairiomis kryptimis iš mentės sąnarinės duobės atliekant judesius išnyra arba panyra žastikaulis. Šių išnirimų bei panirimų metu plyšta peties sąnarį stabilizuojantys sąnario lūpa ir raiščiai (1 pav.).
Išnirus žastikauliui gali lūžti žastikaulio galvos užpakalinio šoninio krašto ir mentės sąnarinės duobės krašto kremzlė bei pokremzlinis kaulas, gali būti suspaudžiamas ar netgi pažeidžiamas nervinis peties rezginys.
Simptomai ir diagnozės nustatymas
Peties sąnario skausmas ir deformacija, judesių apribojimas, jei išnyra žastikaulis. Atstačius išnirimą, jaučiama pakartotino žastikaulio išnirimo baimė, dėl skausmo ar baimės negali pilnavertiškai atlikti judesių per peties sąnarį (2 pav).
Peties sąnario nestabilumo gydymas
Po tokių traumų peties sąnarys tampa nestabilus ir pasidaro nebe funkcionalus. Tokiais atvejais operaciniu būdu tenka rekonstruoti plyšusius raiščius bei kremzlę ir kaulą. Pasaulyje taikoma daug įvairių operacinių metodikų šiems nestabilumo padariniams sutvarkyti, kai rekonstruojami išnirus žastikauliui plyšę raiščiai, pažeista kremzlė ir po kremzlinis kaulas (3 pav.).
Peties sąnario nestabilumo gydymas – artroskopinė Latarjet metodika
Dažniausiai pastaruoju metu taikomas gydymo metodas peties nestabilumui gydyti yra – petinės mentės ataugos ir korako-brachialinio raiščio transpozicija į apatinį priekinį mentės kraštą, taip vadinama – Latarjet metodika.
Šią metodiką pirmasis 1954 m. aprašė prancūzų chirurgas Michel Latarjet, todėl ir metodika vadinama jo vardu. Operacija atliekama atviruoju arba endoskopiniu (artroskopiniu) būdu. Jos metu nuo mentės atidalijama snapinė jos atauga (processus coracoideus), kuri kartu su korako-brachialiniu raiščiu endoskopiškai perkeliama į mentės priekinės – apatinės dalies kaulinio defekto vietą ir fiksuojama dviem sraigtais (4. pav.).
