Raktikaulio petinio galo išnirimai – buvusi krepšininko Manto Kalniečio trauma

Raktikaulio petinio galo išnirimai – buvusi krepšininko Manto Kalniečio trauma

Raktikaulio petinio galo išnirimai dažniausiai įvyksta nukritus ant peties šonu arba patyrus staigų kryptinį kontaktą į petinį raktikaulio galą. Išnirimo metu nuplyšta raktikaulį laikantys raiščiai, todėl raktikaulio petinis galas tampa nestabilus, dažnai čiuopiasi net po oda – taip vadinamas „klavišo“ simptomas – raktikaulis tarsi fortepijono klavišas juda į visas puses. Sutrinka visa peties sąnario pakaba ir žmogus nebegali naudotis pažeistu peties sąnariu. Deja, dar ir dabar tokie raktikaulio petinio galo išnirimai gydomi raktikaulį fiksuojant per petinės ataugos – raktikaulio sąnarį gręžiant tiesias vielas, kurios dar apipinamos ir cirkliažinėmis vielomis per didelį odos pjūvį; po tokių operacijų reikia dar vienos – vielų pašalinimo operacijos, dažnai vielos pradeda lysti per odą raktikalio raiščiams dar nesugijus, o net ir sugijus raiščiams, po keletos metų dažnai atsiranda petinio raktikaulio galo artrozė, todėl tenka šalinti dalį petinio raktikaulio galo. Šiuolaikinės technologijos leidžia tai padaryti be didelių pjūvių – artroskopiškai, panaudojant specialiai sąnarių operacijoms sukurtą artroskopinę optinę sistemą, vaizdą didinančia dešimt kartų. Jos pagalba raktikaulis prifiksuojamas panaudojant keturių sagų sistemą – ir jų nebereikia šalinti, reiškia – tik viena operacija! Tačiau pasitaiko atvejų, kai raktikaulis fiksuojamas artroskopiškai, tačiau tiktai su viena sagų sistema, o to nepakanka, kad raktikaulis būtų stabilus. Raktikaulio petinį galą būtina fiksuoti dviejų sagų sistema, t.y.,- iš viso keturios sagos. Būtent keturiomis sagomis ir buvo fiksuotas išniręs krepšininko Manto Kalniečio petinis raktikaulio galas.