Girnelės nestabilumas. Girnelės panirimai ir pasikartojantys išnirmai sukelia girnelės nestabilumą dėl ko atsiranda rizika kelio sąnario sudilimui ir invalidizuojančiam fizinio aktyvumo sumažėjimui
Girnelės nestabilumas – apibūdinamas, kaip pasikartojantys girnelės išnirimai iš šlaunikaulio vagos kelio sąnaryje, gali atsirasti po kelio sąnario traumos, tiesioginio smūgio į kelio sąnarį, gali būti ir lėtinis girnelės nestabilumas su pasikartojančiais girnelės panirimo ar išnirimo iš savo vagos epizodais, pastarieji susiję su anatominiais įgimtais kelio sąnario pakitimais – seklia girnelės vaga, aukšta jos padėtimi, skirtinga girnelės forma ir kitais.
Pagrindiniai simptomai
- Girnelės nestabilumas – išnirimų, panirimų baimė
- Priekinės kelio sąnario dalies skausmas
- Nemalonus traškėjimas judesių metu
- Kelio sąnario patinimai, strigimai
Būdingas padidėjęs girnelės paslankumas į išorinę kelio sąnario pusę, dažniausiai žmonės jaučia girnelės išnirimo baimę ir per didelį išorinį girnelės pasislinkimą ištiestame kelio sąnaryje. Žmonės jaučia girnelės pokštelėjimą sulenkiant kelio sąnarį, būtent tuo metu, kai girnelė įsistato į savo vagą. Diagnozės patvirtinimui atliekama daug tyrimų ir specifinių testų, padedančių parinkti teisingą gydymo metodą.
Atkurti girnelės stabilumą ir normalią funkciją galima tiktai atlikus dviejų pluoštų vidinio girnelės-šlaunikaulio raiščio rekonstrukciją.
Priežastys
Girnelės ir šlaunikaulio galvos displazijos tiesiogiai susiję su didesne girnelės nestabilumo rizika. Šlaunikaulio vagos displazija – įgimtos šlaunikaulio girnelės vagos formos, kurios tiesiogiai susiję su didesne girnelės nestabilumo rizika. Žmonės dažniausiai skundžiasi pasikartojančiais girnelės išnirimais arba kitais girnelės nestabilumo simptomais.
Dejour pasiūlyta patellofemoralinės displazijos klasifikacija:
A – aiškiai matosi prasilenkianti girnelės vagos centro ir išorinio vagos krašto linija šoninėse rentgenogramose, normali geometrinė vagos forma, tačiau šiek tiek sekli pati vaga.
B – aiškiai matosi prasilenkianti girnelės vagos centro ir išorinio vagos krašto linija šoninėse rentgenogramose, tačiau yra ryškus išoninio vagos krašto išsikišimas, plokščia vagos geometrinė forma šoninėse rentgenogramose.
C – aiškiai matosi prasilenkianti girnelės vagos centro ir išorinio vagos krašto linija šoninėse rentgenogramose, tačiau dvigubas vagos kontūras su vidinio krašto hipoplazija, išorinis kraštas išgaubtas.
D – aiškiai matosi prasilenkianti girnelės vagos centro ir išorinio vagos krašto linija šoninėse rentgenogramose, ryškus išoninio vagos krašto išsikišimas, dvigubas labai nuožulnus vagos kontūras tarp išorinio ir vidinio kraštų. Vidinis kraštas ryškiai nuožulnesnis ir mažesnis nei išorinis kraštas.
Branduolių magnetinio rezonanso parametrai, nuo kurių priklauso gydymo būdo pasirinkimas:
- Šoninis vagos kampas (lateral trochlear inclination-LTI), jei <11° reiškia displazija.
- Vagos gylis (trochlear depth – TD), jei < 3 mm reiškia displazija.
- Ventralinė vagos pakyla (ventral trochlear prominence), jei > 8 mm reiškia displazija.
- TT-TG ilgis, norma iki 12-16mm.
- Girnelės pasikėlimas, norma iki 20.
Gydymas ir prognozė
Kadangi šlaunikaulio vagos displazija tiesiogiai susijusi su girnelės nestabilumu, tai ir gydymas turi būti nukreiptas displazijos korekcijai.
A tipo displazijos gydymas taikomas tiktai, jei atsiranda girnelės nestabilumas – atliekama išorinio krašto pakeliamoji trochleoplastika.
B arba C, D tipo displazijos, kai girnelės Caton-Deschamps AT/AP indeksas > 1.2 – atliekamas vagos gilinimas, distalinės blauzdikaulio šiurkštumos transpozicija – iki AT/AP indekso 1, ir distalizacija AT-AP.
Trumpai tariant girnelės nestabilumo gydymas labai kompleksinis ir priklauso nuo daug faktorių, tačiau visus juos įvertinus yra efektingi girnelės nestabilumo korekcijos sprendimo būdai.
